- iššandyti
- ×iššañdyti tr. 1. išjuokti, išpeikti: Uošvelė tarė iššandýdama: – Tai tinginėlis žentelis mano JD120. 2. N, [K], KŽ, Tv, Krž, Kltn, Krk, Srv iškoneveikti, išbarti, išplūsti: Iššañdijau, iššañdijau kaip šunį nevertą Ar. Kas ačiuotojoms nedavė, tus jos ir iššañdijo Vdk. | Katras bjauriau iššañdija [žiedą dalijant], tas ir eina pelių krimsti Vdk. | refl. KŽ: Išsišañdijo, į šunies dienas išsidėjo Kv. Kad išsišañdijo, kad išsibjaurojo, baugu ir klausyties Užv. \ šandyti; iššandyti; pašandyti
Dictionary of the Lithuanian Language.